Širdies transplantacija – patirtis, kuri negali likti neaptarta

Širdies transplantacija – patirtis, kuri negali likti neaptarta

Trečiojoje „ir nutiko tai“ tinklalaidėje šnekučiuojamės apie gyvybiškai svarbų organą, kuris neša bene stipriausią simbolinį krūvį – širdį. Šį kartą kalbiname komunikacijos specialistą Jaunių Špakauską, kurio mamai reikėjo persodinti širdį, ir Mantą Razgaitį, kurio krūtinėje jau daugiau kaip metus plaka donoro širdis. Pokalbio metu aptariame žmonių patirtis, kai jiems ar jų artimiesiems dėl pablogėjusios širdies veiklos įdedama dirbtinė širdis ir tenka laukti transplantacijos.

„Mes, žmonės, esam velniškai prisitaikantys, bet tai vis tiek yra trauminė patirtis, ir nereikia to vynioti į vatą, – kalba Jaunius, prisimindamas tą emocijų karuselę, kurią teko išgyventi, kai tapo aišku, kad mamai reikės širdies transplantacijos. – Dabar tas laikotarpis man apskritai labiau primena prisiminimus apie kažkokį filmą, nes ištisi epizodai yra išsitrynę iš atminties, tiesiog psichika taip save saugo.“

„Artimiesiems ir aplinkiniams žmonėms visada sunkiau išgyventi tą situaciją negu pačiam pacientui, nes praeina kažkiek laiko, tu su ja susigyveni, ir toliau gyveni savo gyvenimą. Tiesiog priimi tai kaip dalyką, kurio šiuo metu negali pakeist, ir supranti, kad gyvenimas tuo nesibaigia, – pasakoja Mantas. – Finale vis tiek kažkas bus gerai. Žinai, kad tavęs laukia transplantacija, ir tai nėra kažkoks siaubas, tai – dovana. [Vadinasi,] yra šansų, kad būsi išgelbėtas.“

Trečios tinklalaidės pašnekovai garso įrašų studijoje.

Su kokiais iššūkiais susiduria žmonės, kurie gyvena su dirbtine širdimi? Kaip bėga laikas, laukiant donoro širdies? Kaip sau ir aplinkiniams padėti suprasti, kad liga – tik dar vienas gyvenimo projektas? Kaip reaguoti į sergančius artimuosius, kad išvengti gailesčio ir jų neužgauti? Kaip kalbėti apie organų donorystę, kad būtum suprastas? Kaip pasakoti istorijas, kurios neturi laimingos pabaigos?

Paklaustas, kaip vis tik reikėtų kalbėti apie donorystę, kad ši žinutė pasiektų kuo didesnę auditoriją, Jaunius prabyla apie iššūkius, su kuriais tenka susidurti komunikuojant šia tema: „Kol esame sveiki, mes nenorime apie tai galvoti. Todėl transplantacijos žinutę labai sunku komunikuoti. Kai matai jauną, gražų žmogų, kurio istorija gera, yra šiek tiek lengviau. Bet yra ir krūva kitų istorijų, ir čia slypi didelis iššūkis – o kaip jas papasakoti kažkaip pozityviai?“

„Man atrodo, kad visuomenė jau išmoksta išgirsti ir tas negatyvias istorijas, ir jas irgi priimti, nes nėra taip, kad svarbios tik pozityvios istorijos. Jos turi vienodą svorį ir vienodą vertę, ir žmonės nebenori vien tik pozityvių istorijų muilo burbulo. – svarsto Mantas. – Tiesos sakymas išlaisvina pasakotoją ir atriša ausis klausytojui.“

Laidos vedėja: Karolina Dačkutė
Laidos svečiai: Mantas Razgaitis, Jaunius Špakauskas
Garso montažas: Karolina Dačkutė
Muzikos autorė: Viltė Žakevičiūtė

Dėkojame Lietuvos asociacijai „Gyvastis“, vykdančiai Nacionalinių nevyriausybinių organizacijų institucinio stiprinimo projektą, finansuojamą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Naujas podkasto epizodas pasirodo antrą kiekvieno mėnesio ketvirtadienį. Tinklalaidės taip pat galima klausytis Soundcloud ir Spotify.

Nerandi „ir nutiko tai“ tinklalaidės mėgstamoje platformoje? Prenumeruok mūsų RSS srautą.

Kviečiame įsigyti donoro kortelę internetu: https://ntb.lt/ 

atgal į viršų